Anuncio
relacionado con: Algirdas
Resultado de búsqueda
Algirdas mirė 1377 m. Mirusio kunigaikščio palaikai, pagal pagonių papročius, buvo sudeginti. Pasak Jano Dlugošo, Algirdas „buvo sudegintas miške Kokiveithus netoli Maišiagalos pilies ir kaimo (castrum et villa)” [3], „kartu su puikiausiu žirgu, uždengtu perlais ir brangakmeniais atausta gūnia, apvilktas aukso apvadais ...
Algirdas was one of the seven sons of the Grand Duke Gediminas. Before his death in 1341, Gediminas divided his domains which left the youngest son, Jaunutis, in possession of the capital Vilnius, with a nominal priority. With the aid of his brother, Kęstutis, Algirdas drove out the incapable Jaunutis and declared himself a Grand Prince in 1345.
Algirdas Lietuvos didysis kunigaikštis. A girdas apie 1296 1377, Lietuvos didysis kunigaikštis (nuo 1345). Gedimino sūnus. Diplomatiniuose aktuose ir kronikose vadinamas ir karaliumi. 1345 su jaunesniuoju broliu Kęstučiu atėmė valdžią iš jauniausiojo brolio, didžiojo kunigaikščio Jaunučio ir tapo didžiuoju kunigaikščiu.
Algirdas ( 1296 m. vasario 11 d. – 1377 m. gegužės 24 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis ( 1345 - 1377 m.), Vitebsko kunigaikštis (apie 1318- 1345 ). Gedimino sūnus. Buvo du kartus vedęs, turėjo kelias dukteris ir sūnus, iš kurių žinomiausi yra Jogaila, Skirgaila ir Švitrigaila. Kitos reikšmės – Algirdas (reikšmės).
Algirdas is a Lithuanian male given name, derived from the Lithuanian terms al ("each, every") and gandas ("news, rumor") or girdintis ("hearing"). Variants of the name include Algis and Elgirdas. Algirdas may refer to:
2014 sculpture by Sergey Bondarenko. Algirdas was the son of Grand Duke Gediminas of Lithuania and his second wife Olga, the daughter of Prince Vsevolod of Smolensk. He was born in 1296 in Kernavė. In 1318 Algirdas married Maria, the daughter of Prince Yaroslav Vasilkovich of Vitebsk, who had no sons and received his new son-in-law in Vitebsk.
28 de oct. de 1991 · La importancia de Greimas, que es profesor en la École des Hautes Etudes en Sciencies Sociales de Paris, se debe a la trascendencia de su obra en el panorama de las Ciencias Humanas en la segunda mitad del siglo XX. Esta obra afecta a los intereses de las Facultades de Bellas Artes, Filología, Sociologia, Historia, Filosofia, Psicología ...
