Resultado de búsqueda
10 de mar. de 2007 · V. Krėvės dramos “Skirgailos”analizė ir interpretacija. V. Krėvė – Mickevičius – XX a. pr. prozininkas ir dramaturgas, Lietuvos legendos kūrėjas, teikęs stiprių impulsų lietuvių nacionalinės kultūros ir valstybingumo kūrybai. Drama “Skirgaila” rašytojas priminė tautai jos karių ir valdovų laikus, išnykusius ...
V. Krėvės dramos “Skirgailos”analizė ir interpretacija V. Krėvė – Mickevičius – XX a. pr. prozininkas ir dramaturgas, Lietuvos legendos kūrėjas, teikęs stiprių impulsų lietuvių nacionalinės kultūros ir valstybingumo kūrybai. Drama “Skirgaila” rašytojas priminė tautai jos karių ir valdovų laikus, išnykusius Lietuvai nepalankioje istorijoje. Meniškai, įtaigiai ...
1924-aisiais Krėvė perkūrė 1916 m. rusų kalba parašytą dramą Skirgaila. Valstybės teatre Boriso Dauguviečio režisuotas spektaklis sukėlė karštas diskusijas. Vaižgantas piktinosi, kad dramoje aukštinama pagonių ideologija, o krikščionybė žeminama, kiti, – kad riteriškasis vokietis Keleris yra patrauklus herojus, o lietuvis Skirgaila – atstumiantis.
4 de mar. de 2011 · Dramos pabaigoje Skirgaila lieka visiškai vienišas. Jis pralaimi dviem aspektais: kaip valdovas, nes neradęs kelio Lietuvai, planuoja pasitraukti iš valdžios ir užsidaryti pilyje, o užkasęs Kelerį gyvą, pralaimi ir kaip žmogus — žiaurumas ir kerštas naikina žmogiškąją prigimtį. Tačiau Skirgaila nebuvo blogas žmogus.
1 de ene. de 1992 · Skirgaila #Skirgaila. Kultūra 2015.09.08 13:45. Šiemet Kauno pilis nebus dekoracija – žiūrovai sėdės nuo jos nusisuk ę. 59:37 ...
1 de may. de 2009 · Kategoriškiausią nuomonę išsako Skirgaila, nes jis vadovaujasi protu, jam pirmoje vietoje valstybė, be to, galbūt bijo būti palenktas Stardo pusėn, „paminti“ protą: „ SKIRGAILA. Nutilk ir nekalbėk, vaidila.“; „ SKIRGAILA. Aš maloniai klausiau tavo gražių dainų ir dar klausysiu, bet valdymo reikaluose tu man ne patarėjas.
Apie kūrinį: Vincas Krėvė - Skirgaila Pirmasis dramos "Skirgaila" variantas buvo parašytas Kaukaze pirmojo pasaulinio karo metu. Kai režisierius B.Dauguvietis norėjo pastatyti ją Kauno Valstybės Teatre, V.Krėvė 1924m. vasarą dramą perkūrė lietuviškai, ją žymiai pakeisdamas ir papildydamas.
